Kūdikiai ir prieskoniai jų mityboje daug diskusijų sukeliantis klausimas ne tik tarp tėvų, tačiau ir tarp pediatrų bei mitybos specialistų. Taip pat viena nuomone turi Lietuvos mitybos specialistai, o kitą už mūsų šalies ribų gyvenantys pediatrai, dietologai. Pradėjusi domėtis kūdikių mityba labai nuliūdai, kuomet vienoje knygoje apie kūdikių primaitinimą perskaičiau, jog prieskonius galima vartoti tik nuo 1 metų. Taigi pusę metų mažasis zuikis negalės susipažinti su prieskonių magija. Pagalvojau, nesąmonė, gi ir dietos besilaikantys sportininkai vengia druskos, nevartoja cukraus, bet prieskoninėmis žolelėmis gausiai gardina savo maistą. Taigi, ar kūdikiai ir prieskoniai jų mityboje suderinama?
Taigi pasidomėjusi daugiau supratau, jog egzistuoja didelis skirtumas tarp aštrių ir aromatinių prieskonių. Aromatiniai prieskoniai, tokie kaip cinamonas, muskato riešutas, česnakai, ciberžolė, imbieras, krapai ir kmynai – pasak užsienio pediatrų, mitybos specialistų puikiai tinka vaikams, net ir kūdikiams turintiems daugiau nei 6 mėnesius. Tuo tarpu aštrūs prieskoniai nesuteikia maistui skonio, o stimuliuoja liežuvio ir žarnyno skausmo receptorius.
Pipirai, garstyčios, krienai, actas, padažai ir pirktinis majonezas nudegina kūdikio švelnų liežuvio paviršių ir ant jo esančius skonio receptorius. Aštrios ir rūgščios šių prieskonių medžiagos sukelia burnos gleivinės, skrandžio ir žarnyno sudirgimus.
Kas kita – žalumynai. Sriuboms, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams galima naudoti smulkintas petražoles, krapus, kalendrą, raudonėlius, mėtas ir šalavijus.
Mamos pienas taip pat keičia skonį, priklausomai nuo pačios mamos mitybos. Taigi dar maitindamasis motinos pienu kūdikis jau bus susipažinęs su įvairiais skirtingais skoniais. Taip pat teko skaityti, jog mamos pieno dėka susiformavusį skonį kūdikis pamirš per keletą mėnesių valgydamas “nuobodų” maistą.
Įdomu tai, jog Pietų Amerikos ir Azijos šalyse, kuriuose vyrauja aštrus maistas, su aštriais prieskoniais vaikai supažindami gana anksti. Indijoje pirmiausia pristatoma ciberžolė, koriandras ir kmynai. Tuo tarpu Lietuvoje vyrauja konservatyvi nuomonė, jog kūdikių maistas visada turi likti brėskas, nerekomenduojama jo skaninti net ir aromatiniais prieskoniais iki vienerių metų. Na, tiesą pasakius šią nuomone susidariau perskaičiusi keletą knygų ir straipsnių internete, tačiau pasigilinusi supratau, jog vis daugiau specialistų Lietuvoje sako „Taip“ aromatinių prieskonių vartojimui kūdikių maiste. Žinoma, skaninti druska ir cukrumi vis dar nerekomenduojama.
Egzistuoja tik viena atsargumo priemonė (kaip ir su bet kokiu nauju maistu kūdikio mityboje): su prieskoniu kūdikį pažindinkite 4-5 dienas, stebėdami ar nepasireikš alergija.
Taip pat bent pradžioje kūdikį pažindinkite su natūraliais skoniais ir primaitinimo procesui įsibegėjus suteikite spalvų maistui su prieskoniais. Būtina suprasti ar koks produktas nesukelia alergijos, o tai lengviau suprasti į mitybą viską įtraukiant lėtai, po vieną ar du ingredientus (prieskonius taip pat laikau ingredientu).
Iš pradžių mažylį reiktų pripratinti prie iš vienos daržovės ar kruopos virtos košės, vėliau – dviejų, o vėliau įveskite prieskonius. Prieskoninių daržovių galima pasiūlyti 6-8 mėnesį, jei primaitinti pradėjote nuo 4 mėn.
Prieskoninės žolelės ne tik suteikia skonio, tačiau ir turi daug antioksidantų. Česnakas, svogūnas, cinamonas ir vanilė – tai lengviausiai kūdikio mityboje pritaikomi prieskoniai. Nebijokite nusibodusių košių skaninti cinamonu, vanile, česnako ar svogūno prieskoniais. Jeigu zuikis nevalgo ryžių, grikių – įdėkite ciberžolės. Tuomet jie taps aukso spalvos, įgaus naują skonį ir kvapą. Vaikus traukia ne tik kvapas, bet ir spalva.
Patikrinkite prieskonių galiojimo datą. Negardinkite maisto senesniais nei 3 metų senumo prieskoniais. Prieskoniai gali kvepėti tik tada, kai turi sąlytį su maistu, karštu vandeniu arba smulkinami, kai išskleidžia savo eterinius aliejus. Natūralūs prieskoniai negali kvepėti per pakelį ar per dėžutę. verdant natūralų prieskonį jo kvapas turi tik stiprėti.
