Tinginių čeburėkai ne kartą mano tinklaraštyje nuskambėjęs receptas, šį kartą šiek tiek kitokia šio recepto interpretacija. Kaip visada, tinginių čeburėkai pagaminami iki 30 minučių, mėgstami vaikų ir suaugusiųjų.
Tikriausiai visi turime tą įkyrią kaimynę, draugę, pažįstamą, kurios vengiate taip, kaip keletą valandų žnyplėmis formuoti plaukai vengia lietingų dienų. Kartais apsimetu Jos nematanti, kartais palaukiu už kampo, jog ši paeitų toliau ir manęs nepastebėtų, o kartais apsisuku tik įėjusi į parduotuvę tik tam, jog mūsų žvilgsniai nesusitiktų… O jei mūsų žvilgsniai susitinka – žinau, lauks pokalbis. Na, kalbės ji, o aš pritariamai linksėsiu galvą ir sakysiu kažką panašaus “Mat kaip”, “Šaunu” ir “Tau pasisekė”, o mintyse dėliosiu pirkinių sąrašą, svarstysiu apie tai, kas vaidins naujame “AHS” sezone arba bandysiu prisiminti ar vis dėl to išjungiau orkaitę…
Kalbės ji garsiai, tad normaliai savo minčių girdėti nepavyks, tačiau puikiai girdėsiu jos monologą apie jos talentingąjį 1,5 metų mažylį… Monologe bus galima girdėti, koks jos mažylis šaunuolis, kaip su juo ramiai galima apsilankyti parduotuvėje, kavinėje, kaip jis jau moka spalvinti, žaisti kamuoliuku. Jis nezyzia, neisterikuoja, klauso mamos, visada yra švarus, nors turi savo mobilųjį telefoną ir moka savarankiškai pasijungti “Youtube”, tačiau filmukus žiūri tik iki 1 valandos per dieną…
Žodžiu tobula mama auginanti tobulą vaiką… O ką pasakoti tokioms mamos kaip Aš? Toms, kurios mažylis kartą parduotuvėje gulėdamas ant grindų rėkė tik todėl, jog neleidau į pirkinių krepšį pridėti… bulvių. Nereikėjo man tada bulvių, nors jei būčiau žinojusi kaip viskas baigsis-tai būčiau ir tų bulvių įsidėjusi, ir ne kilogramą… Spalvinti ir manasis moka, tačiau paskutinį kartą nuspalvino senelio segtuvą, savo marškinėlius ir vieną savo koją (palikau vieną piešiant tik 5 minutėms). Švarus nebūna niekada: kartą kavinėje sėdėjo melsvomis lūpomis, nes žaidimų kambaryje sumanė paragauti mėlynos kreidos, o po lietaus jis išbando visas balas… Mano zuikis savo mobilaus telefono neturi ir į “Youtube” įeiti dar nemoka, bet ne kartą lietingą dieną filmukus žiūrėjome ir porą valandų, ir dažnai juos pajungiame ilgų kelionių metu ar norėdami pavalgyti kavinėje. Taip, žinau esu bloga mama… O kartą “Maša ir lokys” žiūrėjome net lauke po medžiu, nes lijo kaip iš po kibiro, o jam sergant žiūrime “Slaptas augintinių gyvenimas” arba “Buliukas Ferdinandas”…
Nors ką čia pasakosi… nes viso monologo metu Ji manęs nesugeba paklausti nieko: nei kaip gyvenu aš ar mano mažylis… Ir radusi tinkamą progą, tariu, jog man jau laikas namo ir vėl vengiu šio susitikimo lyg atvirų basučių vengčiau prie pėdkelnių.
Išsikalbėjau :). Na, o dabar čeburėkai… netobulai tobuli kaip ir gyvenimas tapus mama.
30 min
4 porcijos
Reikės:
4 vnt pilno grūdo tortilijos
400 g smulkiai pjaustytos arba sumaltos vištienos krūtinėlės
2 morkos
1 svogūno
druskos, pipirų
sūrio (nebūtina)
200 g graikiško jogurto
česnako granulių
2 kiaušinių plakinio
Morkas sutarkuojame, svogūną supjaustome. Keptuvėje patroškiname vištienos krūtinėlę, įdedame svogūną, morkas ir dar kartą viską patroškiname. Pagardiname druska ir pipirais. Graikišką jogurtą sumaišome su česnako granulėmis, druska ir gautu mišiniu ištepame tortilijos vidurį. Netepame tik kraštų, kuriuos vėliau tepsime kiaušinio plakiniu.
Į tortilijos vieną pusę (paliekame 1,5-3 cm kraštus) dedame troškintą vištieną, jei norime pagardiname sūriu. Tuščius tortilijos kraštus ištepame kiaušinio plakiniu ir juos užspaudžiame šakute. Jei kiaušinio plakinio liks – patepkite juo ir čeburėkų viršų. kepkite 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 5-10 minučių.
