Atostogos Turkijoje mano žvilgnsiu.
Pasikartosiu, jog geriausia dovana, kurią galite padovanoti savo vaikams – tai prisiminimai ir kelionės. Tuo tarpu sau – nesibaigiantį nuovargį, o pasibaigus atostogoms norą pailsėti iš tikro. Juokauju. Na, gal nevisai… čia manoji patirtis, tačiau visų vaikai skirtingi…
Palyginimui, kad mano atostogas įsivaizduotumėte kuo vaizdingiau, mano zuikis ir jo mažoji pusseserė amžiumi skiriasi tik 7 dienomis. Ji – tikra mažoji damutė, kantriai lipdanti lipdukus spalvinimo knygelėje (tam skirtose vietose). Manasis – murzius (prisiekiu, aprengiu ir po 5 minučių jau kažkas kabo po jo nosimi ar iš tolo šviečia ant rūbų) garsiai rėkia, nes per kelias minutes suklijavo lipdukus visur (ant savęs, sofos, katės ir ant tam neskirtų knygelių) ir dabar nori juos perklijuoti… rėkia dar garsiau – jei bandau aiškinti kaip tuos lipdukus vis dėl to reikėtų suklijuoti…. Ji pakviesta valgyti eina lėtai, apgalvotai tarsi vaikščiotų debesėliais. Jis – lyg pusryčiams suvalgęs “Energizer” baterijų ir jas užgėręs energetiniu gėrimu stalą spėja apibėgai 5 kartus, 7 kartus nukristi, 2 kart už to stalo užkliūti, kažką sudaužyti ir pakeliui sugalvoti, jog valgyti nenori, todėl nubėga visai į kitą pusę… pakeliui iš lentynos išmėto visas knygas. Na, čia tik 2 pavyzdžiai, bet manau, jau įsivaizduojate?
Taigi mūsų atostogos Turkijoje. Arba kitaip “Kaip mūsų mažylis atostogavo Turkijoje”.
Blogiausias dalykas šiose atostogose – tai pati kelionė ir jei ištversite ją- dėl daugiau nieko baimintis tikrai nereikia. Kelionė į oro uostą, bagažo pridavimas, patikros, lėktuvo laukimas, skrydis (3-4 valandos) ir kelionė į viešbutį… Ir visur laukimas… Laukti teks eilėje priduodant bagažą, tikrinant pasus, lipant į lėktuvą, laukti, kol lėktuvas pakils. išlipus iš lėktuvo teks laukti, kol kelionių agentūra (jei, žinoma, skrisite jos pagalba) pasakys į kurį autobusą įlipti ir laukimas, kol galiausiai pasieksite viešbutį. Laukti su aktyviu vaiku tikrai nėra lengva. Manasis miegojo tik lėktuve puse kelionės… Kelionės metu tikrai pateisinamos elektroninės priemonės su mėgiamais filmukais (daug), užkandžių gausa ir keletas žaislų (gal net naujų)… Kalbėjau su daugelių mamų, po tokios kelionės atsigauti tau ir mažyliui reikia vidutiniškai 2-jų dienų…. dar kartą kartoju visų vaikai skirtingi ir tai nėra taisyklė.
O dabar geroji pusė-atostogos. Mūsų atostogos Turkijoje vyko “Club Turan Prince World” viešbutyje. Norėjome būtent vaikams pritaikyto viešbučio, kuris būtų ne pernelyg toli oro uosto (iki Antalijos oro uosto 75 km). Išvarginti skrydžio į ekskursijas leistis nepanorome, kaip ir daugeliui mažylių tėvelių užteko didelės viešbučio teritorijos ir pasivaikščiojimų už jos ribų. Nors viena pora turinti 18 mėnesių mažylį vyko net į dvi ekskursijas, viskas praėjo labai gerai. Su vyresniais vaikais į ekskursijas vykti tiesiog būtina ir rekomenduoju keliones pirkti iš vietinių, ypač lietuviškai kalbančių turkų (jei įdomu parašykite žinutę).
Daugiau apie viešbutį…. Nežinau ar čia pliusas ar minusas, tačiau viešbutyje daugybę lietuvių. Personalas puikiai kalba rusų ir anglų kalbomis. Kambariai tvarkomi kasdien, yra virdulys, kondicionierius, kasdien atnešama vandens buteliukuose, taip pat šaldytuve galima rasti gazuotų gėrimų. Viešbučio teritorijoje tikrai švaru, yra 3 baseinai, vandens kalneliai, mini zoo, mini golfas, galima šaudyti iš lanko, žaisti krepšinį, tenisą, smiginį, paplūdimio tinklinį, treniruoklių salė, sauna ir t.t. Nuo 4 metų vaikus galima palikti mini klubuose, jų laisvalaikiu užsiima animatoriai. Jie ten žaidžia, piešia, dainuoja, žiūri filmukus ir t.t, o tėvai gali ramiai leisti savo atostogas.
Na, kadangi manasis tikrai nėra 4 metų, tad visu laisvalaikiu užsiėmėm mudu su vyru. O veikti yra ko: žaidimų aikštelės ir baseinas (tiesa, nešildomas) su nusileidimo kalneliais, jūra gelbėdavo iki pietų miegelio. Po pietų miegelio eidavo į mini klubo teritoriją, atrakcionus, aplankyti žvėrelių, žaisti futbolo, krepšinio. Vakarą pabaigdavome vaikams skirtu disco, kuriame mažieji šoka ir dainuoja. Neišsiplėsiu, tiesiog pridursiu, jog buvome gegužės mėnesį, nors oras pritaikytas atostogoms su vaikais, tačiau nešildomi baseinai nuteikdavo nemaloniai. Žinoma, mane, o ne mažuosius padaužas.
Maistas. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė – švediškas stalas, kuriame netrūksta daržovių, sūrių, mėsos, bulvių, pyragaičių, makaronų, kepinių, taip pat yra dietinis meniu. Visada rasite bulvyčių fri, mėsainių, kurie ir sudarė daugumos vaikų mitybos racioną. Maisto daug ir įvairaus.
Personalas itin malonus. Turkai nevengia pakalbinti ir nusišypsoti mažyliams ne tik viešbutyje, bet iš už jo ribų.
Pabaigoje, viešbutis skirtas šeimoms. Mažylių amžius įvairus, nuo 3 mėnesių kūdikėlių iki paauglių. Vienišoms poroms patarčiau ten nevykti dėl pastarosios priežasties – vaikų ten daugybę ir ramaus, tylaus poilsio būti ten net negali.
P.S. mūsų kelionė namo buvo dar vienas košmaras… naktinių skrydžių daugiau nesirinktume… Iš viešbučio turėjome išvykti 24.00 val nakties, o lėktuvas kilo tik prieš 5.00 val ryto. Visą tą laiką mūsų mažylis nemiegojo! Ne tik, jog nemiegojo, tačiau lyg užsuktas visur bėgiojo (tuo tarpu kiti vaikai miegojo arba ramiai prisiglaudę prie tėvelių laukė skrydžio), zyzė, siautė ir visaip kaip įmanoma vargino pervargusius tėvus. Užmigo tik skrydžio metu, o lėktuvui nusileidus budo… ir vėl bėgo ir bėgo, o mes (aš beveik su ašaromis nuo nuovargio) bėgome iš paskos…
