Viskas, ką būčiau norėjusi žinoti apie primaitinimą (1 dalis)

Viskas, ką būčiau norėjusi žinoti apie primaitinimą (2 dalis čia)

Gimus pirmajam vaikeliui iškyla tiek daug klausimų ir gaunama dar daugiau patarimų. Pradėjus primaitinimą šių klausimų tikrai nesumažėja, o patarimų skaičius tik padidėja. „Šito galima, šito negalima, pradėti reikia nuo to ir ano, o šito tikrai neduok“ ir panašūs patarimai šturmuos naująsias mamytes. Bet patarimus jei tavęs neklausia geriau pasilaikyti sau ;)… Kiekvienas vaikas ir jo mama unikalūs ir kas tinka vienam visiškai netiks kitam.

Labai neišsiplėtus truputį papasakosiu, o kai kam priminsiu apie primaitinimą. Visų tėvelių tikslas, jog jų vaikas augtų sveikas ir laimingas, taigi tinkama pažintis su pirmu maistu jau didelis darbas.

Nedaugžodžiaujant…

Primaitinti rekomenduojama nuo 6 mėnesių dėl to, kad…

♥Kūdikiui iki šešių mėnesių visiškai pakanka mamos pieno.

♥Vien mamos pienu žindomas kūdikis gauna pakankamai vitaminų ir kitų augančiam organizmui reikalingų medžiagų, serga mažiau ir rečiau serga mažakraujyste.

♥ Skystos košelės yra kaloringesnės nei mamos pienas, be to, tokio amžiaus kūdikis dar nesugeba parodyti, jog yra sotus todėl jį nesunku permaitinti. Ir dar daugelis priežasčių, kodėl reiktų pradėti primaitinimą nuo šešių mėnesių…

Tačiau yra atvejų, kuomet kūdikėlio gydytojas rekomenduos primaitinimą pradėti nuo 4 mėnesių. Taigi geriausiai nuo kada pažintį su maistu reiktų pradėti žino tik mama, kūdikis ir gydytojas.

Rekomendacijos yra tik rekomendacijos, nes būtina atsižvelgti ir į patį mažąjį valgytoją. Juk kiekvienas zuikis vystosi skirtingai. Pagrindiniai ženklai, rodantys, kad mažylis pasirengęs maistui:

♥ sulėtėjo svorio augimas;

♥maistą jau gali išlaikyti burnoje ir nuryti, nebeturi liežuvio stūmimo reflekso ;

♥ gali kurį laiką pats pasėdėti ar sėdi prilaikomas;

♥geba parodyti, kad nori arba nebenori valgyti;

♥kumštukų ir įvairių daiktų kišimasis į burną, irzlumas bei neramumas, pavalgius motinos pieno

♥ bei nenuvaldomas noras su tėvais dalyvauti valgymo procese. Zuikis godžiai žiūri į tėvelių maisto, siekia jo ir stengiasi pastarojo įsidėti į burną.

Taigi jei jūsų mažylis, būdamas keturių–penkių mėnesių jau tiesia rankutes į maistą ant jūsų stalo, nenumuškite jam ūpo. Duokite jam šaukštą, pasiūlykite atsigerti iš puodelio ar palaižyti sušaldytų ledukų su mamos pienu, leiskite pažaisti su šiaudeliu, o jei šito nepakaks pradėkite pažintį su pirmojo maisto mažu šaukšteliu.

Nuo ko pradėti? Daržovės ar grūdai?

Pradėjus primaitinimą dažniausiai kyla klausimas, nuo kurios košės visgi pradėti primaitinimą– daržovių ar grūdų.

Daugumoje literatūroje dažniausiai primaitinimą rekomenduojama pradėti nuo daržovių. Jos lengvai virškinamos, gausios skaidulų ir vitaminų. Patariama pradėti nuo bulvės ar morkos. Žinote, taip padariau ir aš… Ir viskas baigėsi zuikio pilvo skausmais, vaistukais ir bemiege naktimi. Viskas dabar gal skamba juokingai, bet tada perskaičiusi bent keliose knygose, jog primaitinimą reiktų pradėti nuo bulvės net neįtariau, jog ji taip netiks manajam zuikiui.

Su bulve mažylis „susidraugavo“ tik kokį 10-11 savo gyvenimo mėnesį. Vėliau mažojo pipiro gydytojas pasakė, jog čia jokia naujiena, tokia pati situacija nutiko ir jo mažyliui ir dar daugeliui vaikų. Gydytojas pasakojo, jog kartą grįžo namo rado persigandusią žmoną ir klykiantį mažylį, nes šis pirmąkart paragavo bulvės. Padėjo tie „stebuklingi skrandžio lašeliai“ (kalbu apie visom žinomus vaistus), kurių turime iki šiol.

Netiko ir morka… todėl primaitinimą tęsiau su moliūgu ir grikiais (pastaruosius rekomendavo gydytojas).

Vėliau perskaičiusi dar daugiau literatūros sužinojau, jog nuo ko pradėti primaitinimą daržovių ar kruopų skirtumo nėra. Jei primaitinimo pradžia yra vasara ar ruduo, kai apstu auginamų šviežių daržovių, geriausia nuo jų ir pradėti. Grūdų košės turi daugiau kalorijų, tad verta atsiminti ir tai. Žinoma, yra ne viena situacija, kai mažylis netoleruoja glitimo, yra alergiškas kažkokiai daržovei ar grūdui, todėl pažintį su nauju maistu pradėkite mažais žingsneliais: po vieną naują produktą kas 3-5, o gal net 7 dienas. Taip bus lengviau atsirinkti alergizuojančius produktus, žinoma, jei tokių bus.

Ženklai, rodantys alergiją: gleivingos išmatos, pilvo pūtimas (čia manojo mažylio reakcija į jam netinkančius produktus), dujos, viduriavimas, vandeningos akys kraujas išmatose, veido bėrimas, panašus į švitrinį popierių, sloga, patinę akių vokai, raudonas bėrimas aplink išangę, vėmimas ar pagausėjęs atpylinėjimas, irzlumas, neramumas, nemiegojimas arba nuolatinis mieguistumas, vėmimas ar pagausėjęs atpylinėjimas.

Vis dėl to jei nežinote nuo ko pradėti primaitinimą – pradėkite nuo moliūgo ar cukinijos, ryžių, grikių ar kukurūzų kruopų. Tik ką paruoštas, šviežias maistas yra pats vertingiausias ir naudingiausias organizmui. Įvedus nemažai produktų, tarp maitinimų pradėkite vaišinti užkandžiais (duoniukais, nesaldintais kukurūzais, trintais, o vėliau smulkiai pjaustytais vaisiais bei daržovėmis).

Kaip dažnai ir kiek?

Pradėjus primaitinimą verta atminti, jog pagrindinis vaiko maistas turėtų išlikti mamos pienas. Žindyti reikėtų pagal poreikį – tiek, kiek mažylis nori.

Valgyti su kompanija visada smagiau, be to papildomo maisto valgymą lengviausia įtraukti į šeimos dienotvarkę: kai kiti šeimos nariai pusryčiauja, pietauja ar vakarieniauja.

6–8 mėnesių kūdikis

Primaitinimą pradėkite nuo 2–3 šaukštelių košės. Laipsniškai kiekį didinant iki pusės puodelio (250 ml) 2–3 kartus per dieną. Rekomenduojam, jog papildomai mažylis gautų apie 200 kcal.

Maistas turi būti toks, kad trinta košelė lėtai ištekėtų iš šaukštelio jį pavertus kampu, t.y. nei per tirštas, nei per skystas.

9–11 mėnesių kūdikis

Literatūroje nurodoma, jog reiktų duoti ne daugiau nei 3/4 puodelio košės 2–3 kartus per dieną. Rekomenduojam, jog papildomai mažylis gautų apie 200 kcal. 1–2 kartus per dieną jau galima duoti maistingų užkandžių.

Vaikas jau gali valgyti nebe trintą, o tik šakute pasmulkintą maistą.

12 mėnesių mažylis

Jau galima duoti pilną puodelį tinkamai pasmulkinto šeimos maisto ar košės 3–4 kartus per dieną, kad mažylis papildomai gautų apie 550 kcal.

Mažųjų neskubinkite ir neverskite valgyti per prievartą, būkite kantrūs, valgykite ramioje, neblaškančioje aplinkoje. Iki dvejų metukų mažasis dar tik mokysis atskirti valgoma nuo nevalgoma. Teko girdėti, jog mažylis naują maistą priima tik paragavęs jo 8–10 kartų, o mėgstamu jis gali tapti tik po 12–15 bandymų. Taigi kol patiekalo nedavėte net iki 10–15 kartų nesakykite, kad jūsų zuikis vieno ar kito produkto nemėgsta. Būtent tiek paragavimų gali prireikti tam, jog būtų įveikta nežinomo maisto baimė. Taip pat gali tekti padaryti kelių savaičių pertrauką, po kurios nemėgstamas patiekalas gali pasirodyti visai skanus. Kūdikius lengviau pripratinti prie naujo skonio nei paaugusius mažylius, kurie laikui bėgant tampa įtaresni. Beje, mažieji mieliau valgo tą maistą, kurio jie ragavo dar būdami mamos pilvelyje.

Pradėjus primaitinimą nei cukraus, nei druskos dėti į košes/tyres nepatartina. Virti košę patariama ant vandens, po to jas galima užbalinti mamos pienu ar mišinuku. Pienuku ir mišiniu skanintos košytės turės daugiau kalorijų.

Beje, neretai mamos mano, kad mažylis, pradėjęs gauti papildomo maisto, rečiau prabus naktį. Tačiau tai tikrai nėra taisyklė, kalbu iš savo patirties…

Būtų įdomu sužinoti kokia buvo Jūsų patirtis pradėjus primaitinimą. Ir kokį patarimą būtumėte norėję išgirsti prieš pradedant šią kulinarinė kelionę su Jūsų mažyliu?